- čiunčinimas
- čiùnčinimas sm. (1) 1. → čiunčinti 2: Gana to čiùnčinimo – sakyk, atiduosi skolą, ar ne? Skr. 2. → čiunčinti 3: Tas vaiko čiùnčinimas man nusibosta Snt. \ čiunčinimas; nučiunčinimas; sučiunčinimas
Dictionary of the Lithuanian Language.